Kam reikalinga mediacija

Skolų išieškojimas
29 balandžio, 2020
Show all

Kam reikalinga mediacija

Neteisminė mediacija – ginčo sprendimo procedūra, kai šalys kreipiasi į mediatorių sprendžia pačios, kad būtų rastas abiems pusėms priimtinas konflikto sprendimas. Mediatorius – sertifikuotas asmuo, gebantis valdyti konfliktines situacijas, sudarantis sąlygas šalims išspręsti nesutarimus ir rasti kompromisą. Taikant mediaciją, konfliktai sprendžiami efektyviau negu teisme, taikant konstruktyvų dialogą. Taip pat šalys patiria mažiau išlaidų ir galima rasti ne tik priimtiną sprendimą arba sudaryti taikos sutartį. Mediacija – tai alternatyvus metodas, optimizuojantis teisingumo sistemos vykdymo procesą, kai dėmesys nukreipiamas į socialinę gerovę ir taiką, kai teismo arba arbitražo sprendimai nukreipti į destruktyvumą, siekiant nustatyti šalių teisinę taiką.

mediacija

Mediacija paremta kertiniais principais:

  1. Savanoriškumas. Šalys laisva valia pasirenka mediacijos būdą, kad būtų rastas kompromisas, ir gali pasitraukti iš šios procedūros, nenurodant pasitraukimo priežasčių.
  2. Diskretiškumas. Informacija, pateikta mediacijos procedūros metu yra žinomas tik dalyvaujančioms šalims ir neviešinamas. Visgi, konfidencialumas nėra absoliutus, nes turi tam tikras išimtis, kurias numato civilinės atsakomybės arba administracinės teisės įstatymai.
  3. Nešališkumas. Mediatorius veikia neutraliteto principu, analizuojant pateiktą informaciją, kad būtų rastas taikus ginčo sprendimas, sumažinant psichologinį diskomfortą.
  4. Lankstumas. Mediacijos sesijos šalys pačios gali susikurti prie jų individualiai nagrinėjamos situacijos tinkančias taisykles ir eigos nagrinėjimo tvarką.
  5. Operatyvumas. Šalys turi būti sąžiningos ir suinteresuotos ginčo sprendimu, nevilkinant proceso. Priimti susitarimai turi būti pripažįstami ir gerbiami. Šalys gali spręsti ginčą, atsižvelgdamos į tai, kas jų nuomone yra teisinga. Taip pat išvengiama varginančio biurotratizmo.

Taikant mediaciją, konfliktai sprendžiami efektyviau negu teisme, taikant konstruktyvų dialogą. Susitarimo radimui būtina situacijos analizė, mediatorius turi susitikti su kiekviena šalimi, nustatyti problemas. Tam gali reikti keletos mediacijos sesijų, kad būtų rastas adekvatus problemos sprendimas. Mediatorius gali pateikti argumentuotą išvadą, kodėl konkrečiu atveju nėra galimybės susitarti.

Teisminė mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą teisme nagrinėjamoje civilinėje bei administracinėje byloje. Remiamasi Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymu, kitais įstatymais, susijusiais su ginčo pobūdžiu ir Teisėjų tarybos patvirtintomis Teisminės mediacijos taisyklėmis. Šią veiklą gali vykdyti tik mediatoriai, kurie yra įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Jei teismines mediacijos paslaugas teikia mediatoriai, kurie yra teisėjai, tai ginčo šalims mediacijos paslaugos teikiamos nemokamai. Pradėjus mediacijos procesą stabdomi ieškinio senaties terminai.

Neteisminė mediacija – ginčo sprendimo procedūra, kai šalys kreipiasi į mediatorių sprendžia pačios, kad būtų rastas abiems pusėms priimtinas konflikto sprendimas. Mediatorius – sertifikuotas asmuo, gebantis valdyti konfliktines situacijas, sudarantis sąlygas šalims išspręsti nesutarimus ir rasti kompromisą. Taikant mediaciją, konfliktai sprendžiami efektyviau negu teisme, taikant konstruktyvų dialogą. Taip pat šalys patiria mažiau išlaidų ir galima rasti ne tik priimtiną sprendimą arba sudaryti taikos sutartį. Mediacija – tai alternatyvus metodas, optimizuojantis teisingumo sistemos vykdymo procesą, kai dėmesys nukreipiamas į socialinę gerovę ir taiką, kai teismo arba arbitražo sprendimai nukreipti į destruktyvumą, siekiant nustatyti šalių teisinę taiką.

Mediacija paremta kertiniais principais:

  1. Savanoriškumas. Šalys laisva valia pasirenka mediacijos būdą, kad būtų rastas kompromisas, ir gali pasitraukti iš šios procedūros, nenurodant pasitraukimo priežasčių.
  2. Diskretiškumas. Informacija, pateikta mediacijos procedūros metu yra žinomas tik dalyvaujančioms šalims ir neviešinamas. Visgi, konfidencialumas nėra absoliutus, nes turi tam tikras išimtis, kurias numato civilinės atsakomybės arba administracinės teisės įstatymai.
  3. Nešališkumas. Mediatorius veikia neutraliteto principu, analizuojant pateiktą informaciją, kad būtų rastas taikus ginčo sprendimas, sumažinant psichologinį diskomfortą.
  4. Lankstumas. Mediacijos sesijos šalys pačios gali susikurti prie jų individualiai nagrinėjamos situacijos tinkančias taisykles ir eigos nagrinėjimo tvarką.
  5. Operatyvumas. Šalys turi būti sąžiningos ir suinteresuotos ginčo sprendimu, nevilkinant proceso. Priimti susitarimai turi būti pripažįstami ir gerbiami. Šalys gali spręsti ginčą, atsižvelgdamos į tai, kas jų nuomone yra teisinga. Taip pat išvengiama varginančio biurotratizmo.

Taikant mediaciją, konfliktai sprendžiami efektyviau negu teisme, taikant konstruktyvų dialogą. Susitarimo radimui būtina situacijos analizė, mediatorius turi susitikti su kiekviena šalimi, nustatyti problemas. Tam gali reikti keletos mediacijos sesijų, kad būtų rastas adekvatus problemos sprendimas. Mediatorius gali pateikti argumentuotą išvadą, kodėl konkrečiu atveju nėra galimybės susitarti.

Teisminė mediacija – ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą teisme nagrinėjamoje civilinėje bei administracinėje byloje. Remiamasi Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymu, kitais įstatymais, susijusiais su ginčo pobūdžiu ir Teisėjų tarybos patvirtintomis Teisminės mediacijos taisyklėmis. Šią veiklą gali vykdyti tik mediatoriai, kurie yra įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Jei teismines mediacijos paslaugas teikia mediatoriai, kurie yra teisėjai, tai ginčo šalims mediacijos paslaugos teikiamos nemokamai. Pradėjus mediacijos procesą stabdomi ieškinio senaties terminai.